Prie Alberto Einšteino ligoninės San Paule, išgirdę žinią apie Pele mirtį, pradėjo rinktis gerbėjai. Kai kurie buvo apsirengę 10 numeriu pažymėtais marškinėliais, kuriuos Pele vilkėjo žaisdamas „Santos” komandoje. Lauke buvo iškeltas transparantas su užrašu „Amžinasis karalius Pele”, rašo BBC.
Šios akimirkos brazilai jau kurį laiką laukė, bet kartu ir bijojo. Pastarosiomis savaitėmis Pele dukra Kely Nascimento socialiniame tinkle „Instagram” nuolat informuodavo gerbėjus apie jo būklę – kiekvieną įrašą ar istoriją aistringai sekė, ieškodama bet kokių naujienų apie „O Rei” (portugališkai „Karalius”).
Kai galiausiai pasirodė žinia apie jo mirtį, tai vis tiek buvo svarbi akimirka. Ligoninė paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad jis mirė nuo daugybinio organų nepakankamumo, susijusio su storosios žarnos vėžiu, tačiau tai buvo daugiau nei tik medicininis biuletenis – jame taip pat buvo sakoma, kad ligoninė dalijasi šeimos ir visų kančia dėl „mūsų mylimo futbolo karaliaus” netekties.
Tai rodo, koks svarbus jis buvo brazilams – nors Pele, žinoma, buvo futbolo legenda visame pasaulyje, čia gyvenantiems žmonėms jis buvo kur kas daugiau.
Išrinktasis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, kuris turi būti prisaikdintas sekmadienį, sakė, kad jam teko garbė matyti, kaip žaidžia Pele, tačiau pridūrė, kad tai buvo ne tik „žaidimas”, bet ir „šou”.
„Tik nedaugelis brazilų mūsų šalies vardą nunešė taip toli kaip jis”, – savo „Twitter“ paskyroje rašė jis.
Kiekvienam brazilui Pele kažką reiškė. Vyresnės kartos žmonės jį prisiminė kaip žaidėją, jaunesniems brazilams buvo pasakojama apie jo fenomenalius įgūdžius – tačiau jis suvienijo šios futbolo tautos žmones.
Tai šalis, kuri save apibrėžia per futbolą. Pasaulio futbolo čempionato metu brazilams suteikiamos atostogos stebėti savo rinktinę. Pele sirgo už juos nuo savo ligoninės lovos, linkėdamas jiems sėkmės. Todėl jo mirtis po turnyro, kurį jis laimėjo tris kartus, yra dar skaudesnė.
Per pastarąsias kelias savaites brazilai turėjo laiko apmąstyti jo gyvenimą, nes žinojo, kad jo būklė blogėja. Net futbolu nesidomintys žmonės jį vadina Karaliumi.
Jis buvo futbolininkas, kuris išliko labai braziliškas, daugelį metų žaidė „Santos”, o ne užsienio klubuose. Tiesą sakant, 1961 m. prezidentas Janio Quadrosas net paskelbė jį nacionaline vertybe, o tai reiškė, kad daugelį metų jis negalėjo būti „eksportuojamas” žaisti į užsienio klubus – toks buvo jo didvyrio statusas ir svarba nacionaliniam pasididžiavimui.
Šalyje, kurioje vis dar vyrauja rasizmas ir klasinis požiūris, Pele, juodaodis futbolininkas iš skurdžios aplinkos, buvo neįtikėtina sėkmės istorija. Jis retai kalbėdavo apie rasizmą, ir dėl šios pozicijos kartais būdavo kritikuojamas. Tačiau jis visada gynė futbolo galią suvienyti tautą ir suteikti galimybių net ir neturtingiausiems brazilams.
Pele taip pat buvo žinomas kaip žmogus, kuris, kalbant apie politiką, laikėsi nuleistos galvos. Vėlgi, daugelis manė, kad tai silpna pozicija, turint omenyje jo didžiulę įtaką ir, žinoma, neramią politiką, kurią jis išgyveno, įskaitant diktatūrą. Tačiau šalyje, kuri vėl tapo vis labiau susiskaldžiusi, kai kalbama apie politiką, šis tylėjimas taip pat leido jam peržengti politikos ribas, būti visuotinai mylimam ir gerbiamam kaip visų brazilų karaliui tiek aikštėje, tiek už jos ribų.
Didžiausias visų laikų futbolininkas išėjo, bet jo atminimas Brazilijoje išliks amžinai.